Paklaidos ribos
Trumpai
Sekam.lt skaičiavimuose naudojamos trys paklaidos ribos:
- 2,2% – vienos apklausos paklaida partijoms (kai reitingai 5–15%)
- 1,3% – trijų apklausų vidurkio paklaida
- 3,1% – maksimali paklaida, tinkama aukštoms proporcijoms (pvz., Vyriausybės ar politikų palankumo vertinimui)
Paklaidos skaičiavimas
Viešai dažnai minima 3,1% paklaida yra maksimali teorinė riba, taikoma tada, kai vertinama proporcija siekia 50%. Tačiau partijų reitingai Lietuvoje dažniausiai svyruoja 5–15% ribose, o tokiais atvejais reali statistinė paklaida yra mažesnė.
Paklaidos riba skaičiuojama pagal formulę
1,96 × √(p(1–p)/n)
(95% pasikliautinasis intervalas, kai imtis ~1000 respondentų). Didžiausia paklaida būna ties 50%, o kuo reikšmė arčiau 0% ar 100%, tuo paklaida mažėja.
Paklaidos dydis (kai n ≈ 1000)
| Reitingas | Paklaida (%) |
|---|---|
| 0% | 0,0 |
| 10% | 1,9 |
| 20% | 2,5 |
| 30% | 2,8 |
| 40% | 3,0 |
| 50% | 3,1 |
| 60% | 3,0 |
| 70% | 2,8 |
| 80% | 2,5 |
| 90% | 1,9 |
| 100% | 0,0 |
Kaip matyti, 5–15% intervale paklaida paprastai siekia apie 2,2%, o ne 3,1%.
Tuo tarpu politikų palankumo ar Vyriausybės veiklos vertinimo apklausose proporcijos dažnai būna gerokai didesnės (pvz., 40–70%). Tokiais atvejais paklaida artėja prie maksimalios, todėl 3,1% riba yra tinkama ir pagrįsta.
Vidurkio paklaida
Skaičiuojant trijų apklausų vidurkį, paklaida sumažėja, nes atsitiktinės paklaidos iš dalies viena kitą kompensuoja. Teoriškai ji mažėja pagal formulę:
Tai reiškia, kad jei vienos apklausos paklaida yra 2,2%, trijų apklausų vidurkio paklaida bus apie 1,3%
Todėl ilgalaikės tendencijos, matomos iš kelių apklausų vidurkio, yra patikimesnės nei pavieniai mėnesio svyravimai.